KOMENTARAS

Valdžia, skambučio galia ar piliečių atsakomybė – laikas rinktis

Rinkiminėse ir porinkiminėse kalbose vis dažniau iš politikų lūpų išgirsdavome žodžius „mes – valstybė“, „valstybės pinigai“, „mes nuspręsime“... Tokių politinių veikėjų

POŽIŪRIS

Kiekvienam pagal poreikius, iš kiekvieno pagal galimybes?

Demokratija yra pasidalyta galia: absoliučios jos negali turėti nė viena visuomenės grupė: nei politikai, nei valstybių vadovai, nei

KOMENTARAS

Stiprus vadas ir demokratijos grimasos

Visiems žinoma tiesa – yra stiprių ir silpnų šalių. Galingos valstybės turi didžiulę įtaką pasaulyje. Jų įtaka juntama beveik visuose

KOMENTARAS

Veidu į jūrą

„Yra trijų rūšių žmonės: gyvenantys prie jūros; tie, kuriuos traukia jūra; ir tie, kurie grįžta iš jūros“, – knygoje „Jūros

KOMENTARAS

Kas bendro tarp skaidrių viešųjų finansų ir piliečių noro mokėti mokesčius?

Diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įgaunant vis spartesnį pagreitį norom nenorom prisimeni posakį: „Reikia išminties suprasti, kad reikėtų mokytis iš kitų klaidų, kad neišradintumėme dviračio kiekvieną kartą. Pasimokius iš kitų patirties, gali sutaupyti laiko ir išvengti nereikalingų klaidų.“

KOMENTARAS

Europinių pinigų upėms senkant ateina sunkios pagirios

Šiuolaikinis neuromokslas mus išmokė, kad apie ateitį galvojame todėl, kad mūsų smegenys yra sukurtos tam, kad tai darytų natūralios atrankos būdu. Dalis mūsų proto pasirenka, ar ir kiek galvoti apie ateitį, o kitos dalys yra verčiamos tai daryti, nesvarbu, ar mes sąmoningai norime galvoti apie ateitį, ar ne.

KOMENTARAS

Kiek ateities miesto ateis į mūsų kiemą?

XX a. viduryje ispanų architektas ir miesto planuotojas Josepas Lluísas Sertas kėlė klausimą, ar miestai gali išlikti. Dabar matome, kad miestai ne tik išliko, bet ir kaip niekada sparčiai auga, tapdami megatraukos centrais. Miestai ir megapoliai tampa traukos centrais kūrybingiems žmonėms. 2009 m. tapo lūžio metais, kai miestuose jau gyveno daugiau gyventojų nei periferijoje.

KOMENTARAS

Minios sindromas prieš demokratiją

„Demokratija yra niekas daugiau, kaip gaujos valdžia, kur penkiasdešimt vienas procentas žmonių gali atimti teises iš likusių 49 procentų“, –

KOMENTARAS

Mūsų tyla, reiškianti pritarimą šios valstybės vegetacijai

„Mane visada labiau slėgdavo ne kvadratiniai ar inteligentiški antisemitai. Mane slėgdavo visiška tyla. Slogi ji ir dabar. Yra religiniai, dvasiniai

KOMENTARAS

Su kuo valgoma moralė?

Moralė ir politika – amžinas kaip mūsų civilizacija klausimas. Nuo senovės filosofai, teologai ir politiniai veikėjai svarstė moralės ir politikos santykį. Į ilgas diskusijas įsipina ir tokios sampratos, kaip teisė ir gėris, teisingumas ir lygybė, asmens laisvė ir viešas interesas. Šiandien ši diskusija pas mus yra opi kaip niekad, ir pagrindinis nesutarimas, mano nuomone, kyla dėl elementaraus nesuvokimo, kad politikas prisiima įsipareigojimus dirbti visuomenės labui ir jam yra taikomi aukštesni moralės bei skaidrumo standartai.

DEMOGRAFIJA

Ar mūsų laukia demografinių dykumų scenarijus?

Demografija lemia ekonominius, socialinius, politinius ir aplinkos pokyčius ir yra jų veikiama, o gyventojų skaičiaus svyravimai tampa megatendencija, darančia įtaką

LRT

Asmenybė ir viešoji paslauga: kodėl LRT Taryboje tiek daug politikos, bet nė vieno verslo atstovo?

Daugiausia dėmesio sulaukusi tema po savivaldos rinkimų ir „bebrus coloratus usensis“ skandalo tapo LRT generalinio direktoriaus rinkimai. Akivaizdu, kad ne

Iš ciklo apie ateitį: pensija truks trejus metus

Stebint pastarųjų savaičių šurmulį, kai diskutuojama būti ar nebūti pensiniam amžiui nuo 72 m., norom nenorom prisimenu XXI a. pradžioje

KOMENTARAS

Nugalėtojai pirma laimi, o paskui eina į karą

Prieš ketverius metus kalbėjau apie tai, kad mūsų valstybei reikia auginti savo čerčilius. Šis politikas, valstybės vadovas yra chrestomatinis pavyzdys, kiek gali nulemti vienas žmogus ir kad bet kokiomis istorijos sąlygomis galima pasiekti savo tikslą. Šis lyderis tapatinosi su savo valstybe, gyveno jai ir galvojo ne apie tai, ar bus mylimas tautos ir aplinkos, bet kaip valstybę, kuriai jis tarnavo, padaryti stipria lydere. Esminė jo varomoji jėga buvo pažanga ir lyderystė.

VIEŠBUČIŲ PLĖTRA

Nesvetingi laikai: nauji viešbučiai tampa prasčiausiais NT projektais

Dar neseniai rožinius planus kūrę viešbučių statytojai pakirsti karantino spaudžia stabdžius Nebaigto statyti „Respublikos“ viešbučio Kauno centre pastatas vaiduoklis buvo tapęs