„VERSLO TOP“

R. Dargis – apie bemieges naktis, be žinios dingusius pažįstamus ir perduotą verslą

Robertas Dargis – vienas sėkmingiausių Lietuvos verslininkų, dar 1993-aisiais įkūręs nekilnojamojo turto plėtros bendrovę „Eika“. Veiklą pradėjusi nuo remonto darbų ir statybinių prekių parduotuvės, bendrovė per kelis dešimtmečius įgyvendino ne vieną įspūdingą projektą – nuo į dangų besistiebiančių verslo centrų iki pirmojo Lietuvoje „Hilton“ viešbučio.

KOMENTARAS

Ar švietimas naudingas valstybei, arba kaip žinios augina ryklius?

Ir vėl apie tą patį... apie švietimą. Pastaruoju metu vengiau apie tai rašyti, bet patirtis sudalyvavus verslo laidoje ir viešumoje prasidėjusi diskusija dėl EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) paskelbto tyrimo „Ar suaugusieji turi įgūdžių, reikalingų klestėti besikeičiančiame pasaulyje?“ rezultatus, vėl grąžina prie tos pačios temos.

VERSLAS IR ŽINIASKLAIDA

Būti ar nebūti? Lietuvos milijonierių įvaizdžio ir viešumo pamokos

Žiniasklaidoje labiausiai matomi Lietuvos milijonieriai pateikia įvairių įvaizdžio ir viešumo pamokų. Jas aptarėme su komunikacijos ekspertu Artūru Jonkumi.

KOMENTARAS

Valdžia, skambučio galia ar piliečių atsakomybė – laikas rinktis

Rinkiminėse ir porinkiminėse kalbose vis dažniau iš politikų lūpų išgirsdavome žodžius „mes – valstybė“, „valstybės pinigai“, „mes nuspręsime“... Tokių politinių veikėjų

POŽIŪRIS

Kiekvienam pagal poreikius, iš kiekvieno pagal galimybes?

Demokratija yra pasidalyta galia: absoliučios jos negali turėti nė viena visuomenės grupė: nei politikai, nei valstybių vadovai, nei

KOMENTARAS

Stiprus vadas ir demokratijos grimasos

Visiems žinoma tiesa – yra stiprių ir silpnų šalių. Galingos valstybės turi didžiulę įtaką pasaulyje. Jų įtaka juntama beveik visuose

KOMENTARAS

Veidu į jūrą

„Yra trijų rūšių žmonės: gyvenantys prie jūros; tie, kuriuos traukia jūra; ir tie, kurie grįžta iš jūros“, – knygoje „Jūros

KOMENTARAS

Kas bendro tarp skaidrių viešųjų finansų ir piliečių noro mokėti mokesčius?

Diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įgaunant vis spartesnį pagreitį norom nenorom prisimeni posakį: „Reikia išminties suprasti, kad reikėtų mokytis iš kitų klaidų, kad neišradintumėme dviračio kiekvieną kartą. Pasimokius iš kitų patirties, gali sutaupyti laiko ir išvengti nereikalingų klaidų.“

KOMENTARAS

Europinių pinigų upėms senkant ateina sunkios pagirios

Šiuolaikinis neuromokslas mus išmokė, kad apie ateitį galvojame todėl, kad mūsų smegenys yra sukurtos tam, kad tai darytų natūralios atrankos būdu. Dalis mūsų proto pasirenka, ar ir kiek galvoti apie ateitį, o kitos dalys yra verčiamos tai daryti, nesvarbu, ar mes sąmoningai norime galvoti apie ateitį, ar ne.

KOMENTARAS

Kiek ateities miesto ateis į mūsų kiemą?

XX a. viduryje ispanų architektas ir miesto planuotojas Josepas Lluísas Sertas kėlė klausimą, ar miestai gali išlikti. Dabar matome, kad miestai ne tik išliko, bet ir kaip niekada sparčiai auga, tapdami megatraukos centrais. Miestai ir megapoliai tampa traukos centrais kūrybingiems žmonėms. 2009 m. tapo lūžio metais, kai miestuose jau gyveno daugiau gyventojų nei periferijoje.

KOMENTARAS

Minios sindromas prieš demokratiją

„Demokratija yra niekas daugiau, kaip gaujos valdžia, kur penkiasdešimt vienas procentas žmonių gali atimti teises iš likusių 49 procentų“, –

KOMENTARAS

Mūsų tyla, reiškianti pritarimą šios valstybės vegetacijai

„Mane visada labiau slėgdavo ne kvadratiniai ar inteligentiški antisemitai. Mane slėgdavo visiška tyla. Slogi ji ir dabar. Yra religiniai, dvasiniai

KOMENTARAS

Su kuo valgoma moralė?

Moralė ir politika – amžinas kaip mūsų civilizacija klausimas. Nuo senovės filosofai, teologai ir politiniai veikėjai svarstė moralės ir politikos santykį. Į ilgas diskusijas įsipina ir tokios sampratos, kaip teisė ir gėris, teisingumas ir lygybė, asmens laisvė ir viešas interesas. Šiandien ši diskusija pas mus yra opi kaip niekad, ir pagrindinis nesutarimas, mano nuomone, kyla dėl elementaraus nesuvokimo, kad politikas prisiima įsipareigojimus dirbti visuomenės labui ir jam yra taikomi aukštesni moralės bei skaidrumo standartai.

DEMOGRAFIJA

Ar mūsų laukia demografinių dykumų scenarijus?

Demografija lemia ekonominius, socialinius, politinius ir aplinkos pokyčius ir yra jų veikiama, o gyventojų skaičiaus svyravimai tampa megatendencija, darančia įtaką